Mobiliųjų tendencijų kaita

Lyginant su kitomis technologijomis, pvz. televizoriais, mobiliųjų telefonų evoliucija – nuo tokių, kokiais buvo pačioje pradžioje ir dabar – labai trumpa. Ir prasidėjo ji ganėtinai vėlai. Tam įtakos turėjo įvairūs technologiniai barjerai, kaip antai, nebuvo interneto tinklo, skurdokos greičio galimybės ir pan. Tačiau sutirpus pirmiesiems barjerams mobiliųjų telefonų plėtra įgavo pagreitį. Nesnaudė ir vartotojai – pasidžiaugę skambučio funkcija jie pajuto apetitą naujoms funkcijoms ir galimybėms.

Vis tik, kalbant apie mobiliųjų telefonų istoriją, vertėtų pradėti nuo nuotoliniu būdu radijo bangomis valdymų aparatų ir grįžti daugiau nei šimtmetį atgal. Pirmasis toks proveržis buvo 1898 m., kai mokslininkas Nikola Tesla Niujorke pademonstravo radijo bangomis valdomą torpedą. Tai buvo ankstinas plėtoti tokio tipo aparatus, tačiau… mobiliųjų telefonų technologija kiek luktelėjo. Komerciniam naudojimui ji pradėta taikyti tik po Antrojo pasaulinio karo. 1946 m. Amerikoje pristatyta pirmoji mobiliojo ryšio paslauga, t.y. galimybė skambinti mobiliuoju ryšiu neprisijungus prie laidų. Beje, pirmasis mobilus skambutis buvo „susuktas“ iš automobilio greitkelyje. Po keleto metų tokia mobiliąja paslauga buvo galima naudotis net šimte JAV miestų.

Telefonas

Tiesa, tuo metu terminas „mobilus“ buvo kiek hiperbolizuotas, mat visa įranga, norint skambinti, svėrė beveik 36 kg. Dar vienas trūkumėlis – mažas prieinamų dažnių kiekis.

Tačiau tai buvo pradžia, o žodis pradžia automatiškai nusako, jog vėliau buvo ir eiga. Plėtėsi mobiliojo ryšio tinklas, atsirado mobilieji telefonai „plytos“, kurie laikui bėgant tapo kompaktiškesnių formų, didėjo jų pasirinkimas. Galiausiai 1992 m. IBM pademonstravo modelį „Simon“ – tai buvo pirmasis telefonas, turintis ne tik skambučio funkcija. Tiesa sakant, daug kas pripažįsta „Simon“ pirmuoju išmaniuoju telefonu. Jis galėjo pateikti užklausas, gauti ir išsiųsti faksimiles, turėjo užduočių sąrašo sudarymo galimybę, jame buvo galima įvesti kontaktus, matyti el. pašto pranešimus, žaisti, pasinaudoti skaičiuotuvu ir dirbti su trečiųjų šalių sukurtomis aplikacijomis.

Simon telefonas

„Simon“ sukelta euforija matoma ir dabartiniu metu, mat gamintojai tik ir taikosi nukonkuruoti vienas kitą išmaniųjų funkcijų gausa. Tiesa, jiems tenka paskuti galvą kaip sukurti kuo geresnė programinę ir operacinę sistemą, kuri leistų telefonui „pavežti“ visas tas funkcijas ir programėles.

Toks apkrovimas turi tiesioginės įtakos ir telefono baterijos gyvavimui. Tai išmaniųjų telefonų „Achilo kulnas“ – tema jautri, mat baterijos net iš tolo negali lygintis su grafinėmis ar interneto galimybėmis. Būtent todėl baterijos talpa dar ilgą laiką bus prioritetinis kriterijus renkantis telefonus.

Dar vienas prioritetas vartotojams – telefono greitis. Jie nori tokio pat greito interneto ar kitų užduočių atlikimo kaip ir jų kompiuteriuose namuose. Tokią galimybę jau suteikia 4G LTE ryšys, todėl šio tinklo infrastruktūros plėtra bus technologų, operatorių ir gamintojų „must to do“ sąraše. Tiesa, kalbant apie telefono greitį, nereikia pamiršti dėmesio procesoriams, jų branduolių skaičiui ir GHz skaičiui.

Svarbus dalykas rytojaus išmaniuosiuose – tai sensorių skaičius ir jų tipas. Jau dabar telefone galime rasti GPS, šviesos, lietimo, NFC lauko ir daugelį kitų sensorių. Artimoje ateityje jie bus sudėtingesni, mokės reaguoti į aplinką, atpažinti ne tik gestus, bet ir akies mirksnius. Jie netgi galės sekti vartotojo pomėgių ir patys reaguoti į tam tikrus veiksmus, pvz. įžengus į lėktuvą automatiškai įjungti skrydžio rėžimą.