Metus skaičiuosime kitaip

Laikas yra amžinas, tačiau metodai jam skaičiuoti – ne. Būtent todėl amžiams bėgant atsiranda vienokios ar kitokios laiko skaičiavimo sistemos. Vieną iš jų pasiūlė Johns Hopkins universiteto astronomas, kuris užsimojo pakeisti nusistovėjusį Grigaliaus kalendorių su jo perkeliamaisiais metais, nepastoviomis datomis ir 15 amžiaus viduryje sunorminta pasaulio laiko sistema.

Problema kuriant patogų, pastovų kalendorių yra ta, kad vieni Žemės metai trunka 365,2422 dienos, palikdami papildomus laiko gabalėlius, kurie netelpa į 24 valandų dienų ciklą. Jei šis laikas nebūtų įtraukiamas į kalendorių, jis imtų nesutapti su metų laikais, todėl galiausiai Kalėdas švęstume pavasarį, o Jonines – rudenį.

Grigaliaus kalendoriuje dėl šios priežasties kas ketverius metus prie vasario pridedama papildoma diena.

Naujuoju Grigalium siekiantis tapti astronomas Richardas Conn Henry siūlo Hanke-Herry kalendorių, kuriame aštuoni mėnesiai turėtų 30 dienų, o kas trečias (iš viso keturi mėnesiai) – 31 dieną. Tokiu atveju turėtume 364 dienas vietoje 365. Tam, kad susidariusi laiko „skylė“ neiškraipytų sezoniškumo, kas penkerius ar šešerius metus prie gruodžio siūloma pridėti papildomą „keliamąją“ savaitę.

Taigi, Hanke-Herry kalendorius būtų lygiai toks pat kaip prieš metus – kiekviena data visuomet turėtų tą pačią savaitės dieną. Todėl ir Kalėdos ar gimtadienis visuomet būtų tą pačią dieną, pvz. sekmadienį.

Įvedus naująjį kalendorių sausio, vasario, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėnesiai turėtų po 30 dienų, o kovas, birželis, rugsėjis ir gruodis – po 31 dieną.

Richardo Conn Henry teigimu, kasmetinis kalendoriaus peržiūrėjimas atima daug laiko. Be to, būtų lengviau planuoti atostogas, įvairius ilgalaikius projektus.

Žinoma, mokslininkas pripažįsta, jog naujasis kalendorius sulauktų tam tikrų, psichologinių kliūčių. Kad ir tokia, jog daugelis tikrai nenorėtų, jog jo gimtadienis visuomet būtų trečiadienį. Be to, jame kiekvienais metais būtų keturi penktadieniai 13 dieną.