Įspūdingi natūralios gamtos fenomenai

Gamtoje daug kas žavi. Nežinomi kraštai, jų fauna ir flora verčia akis išplėsti iš susižavėjimo, o kartais iš tiktų tikriausios nuostabos. „Lonely planet” pristato paradoksaliausius gamtos reiškinius.

Catatumbo žaibavimas, Venesuela

Catatumbo žaibavimas, Venesuela

Tai unikalus meteorologinis fenomenas Venesueloje, matomas tik prie Catatumbo upės žiočių, kur ji įteka į Maracaibo ežerą. Šis žaibavimas vyksta ne tik be griaustinio, bet netgi ne iš debesies į žemą (kaip įprastai), o iš debesies į debesį. Šis efektas atsiranda, kai 5 km aukštyje audros debesys sukuria elektros lauką – žaibavimas toks intensyvus (150 iki 200 blyksnių per minutę), kad prie jo galima netgi skaityti, o jo šviesa matoma už 400 kilometrų. Manoma, jog žaibai atsiranda dėl to, jog šalti vėjai, besileidžiantys žemyn nuo Andų, susiduria su karštu, drėgnu oru, garuojančiu nuo ežero, taip atsirandant orinių dalelių jonizacijai. Žaibų audra kasmet vyksta vidutiniškai 150 naktų.

Dervos ežeras, Trinidadas ir Tobagas

Dervos ežeras, Trinidadas ir Tobagas

Šis Dervos ežeras (Pitch lake) iš pirmo žvilgsnio primena asfaltu dengtą laukymę. Tačiau iš tiesų ežeras gyvas, o po sukietėjusia dervos pluta kunkuliuoja gyvenimas.

Šio gamtinio asfalto plotis 40 hektarų, o gylis – 90 m. Karštas bitumas be perstojo kyla iš požeminių sprūdžių. Ežeras yra svarbus ne tik dėl to, jog tai vienas iš trijų asfalto ežerų pasaulyje, bet ir vienas iš didžiausių natūralaus asfalto šaltinių. Kasdien iš jo yra ištraukiama apie 300 tonų natūralaus asfalto. Per lietingą sezoną čia galima pasimėgauti šiltais sieros baseinais.

Lamberto ledynas, Antarktida

Lamberto ledynas, Antarktida

Ilgiausias pasaulyje ledynas yra apie 400 km ilgio ir 200 km pločio. Čia galima išvysti netgi tamsiai žalius ledkalnius. O norint pasiekti šią nepaprastai izoliuotą Antarktidos vietą, reikia ne tik ilgai keliauti, bet ir tikrai nemažai susimokėti. Taigi ši vieta dažniausiai lankoma vien pingvinų. Turistų ji sulaukia vos vieno dviejų per metus.

Don Juano baseinas, Antarktika

Don Juano baseinas, Antarktika

Didžiulėje negyvenamoje, be sniego ir ledo Antarktikos erdvėje, kuri apima 3000 kv. km. yra Don Juano baseinas. Vos 10 cm gylio baseinas yra sūriausias planetoje vandens telkinys – net 14 kartų sūresnis negu vandenynas. Šis seklus baseinas niekada neužšąla, netgi esant -55°C temperatūrai.

Raudonieji krabai, Australija

Raudonieji krabai, Australija

Australijoje, Kalėdų saloje gyvenantys raudonieji krabai gana įprasti – visus metus jie ramiai gyvena ūksmingose miško vietose, kurios dengia didžiąją dalį salos. Tačiau netikėtumu jie tampa šlapiojo sezono pradžioje – spalį ar lapkritį, kai 100 milijonų šių krabų užlieja visą salą – miškus, pakrantes, gatves ir kiemus – raudona lavina. Iš ties, jautresnės sielos žmogus gali pasijusti kaip siaubo filme. Tačiau neverta bijoti – taip atsitinka kuomet krabų patelės keliauja į Indijos vandenyną išleistų savo kiaušinėlių.

Saulės užtemimas, Australija

Saulės užtemimas, Australija

Pažiūrėjus į Australijos gyvūnus nekyla abejonių, jog šis žemynas tikrai išsiskiria iš visų kitų. Šiais metais jis stebins ir retu saulės užtemimu. Saulės užtemimai vyksta kas kelerius metus, tačiau jie būna daliniai, o šis – visiškai pilnas. Visi norintys stebėti unikalų reiškinį, užsirezervuokite vietas 2012 m. lapkričio 13-14 d. Kernse, šiaurinėje Kvinslando dalyje. Užtemimą galėsite matyti tik iš šios Australijos vietovės.

Žuvų lietus, Hondūras

Žuvų lietus, Hondūras

Kasmet maždaug birželio ar liepos mėnesiais tamsūs audringi debesys susirenka aplink mažą Yoro miestelį Hondūre ir prapliumpa didžiule liūtimi. Gal ir nieko įspūdingo, jei iš debesų tuo metu nekristų tūkstančiai sidabrinių žuvų. Vietiniai gyventojai mano, kad šis reiškinys yra dievo apvaizda. Jie tiki, jog tai prasidėjo nuo XIX a., kai ispanas misionierius meldė stebuklo, kad galėtų pamaitinti žmones.

Biologai linkę viską aiškinti moksliškai, tik kol kas dar nesuranda logiško paaiškinimo. Beje, norintiems viską pamatyti savomis akimis derėtų nuvykti į kasmetinę šventę „Festival de la Lluvia de Peces” („Žuvų lietaus festivalis”) – netruks nei linksmybių, nei keptos žuvies.

Rytiniai garbės debesys, Australija

Rytiniai garbės debesys, Australija

Turėsite pakilti iš lovos auštant, jei norėsite stebėti meteorologinį stebuklą, besidriekiantį Karpentarijos įlankos dangumi. Tai vamzdiniai debesys, kurių linija siekia iki 1000 km ilgio. Jie per dangų ritasi ryto pradžioje, prieš save stumdami didelę kylančio oro srovę – taip tarp savęs palikdami „tuščius plotus”, kurie ypač tinkami sklandytuvams. Tokius rytinius garbės debesis paprastai galima pastebėti nuo rugsėjo iki spalio pabaigos.

Ilgiausia potvynio banga, Amazonės upė, Brazilija

Ilgiausia potvynio banga, Amazonės upė, Brazilija

Tai priešpriešinė (iki 4 m) banga, kuri atsiranda Atlanto potvyniams įsiveržus į Amazonės žiotis. Šis gamtos reiškinys žinomas kaip Pororoca, ypač mėgstamas bebaimių banglentininkų. Pororoca banga kyla du kartus per dieną, tris dienas per mėnesį; didžiausios bangos susidaro vasario ir kovo mėnesiais.

Lenktyniaujantys akmenys, Kalifornija, JAV

Lenktyniaujantys akmenys, Kalifornija, JAV

Karščiausioje Žemės vietoje, išdžiūvusiu ir sutrūkinėjusiu Rostleik ežero dugnu, mįslingais būdais keliauja ne tik maži akmenėliai, bet ir įspūdingo dydžio uolos. Akmenys, iš kurių kai kurie sveria apie 180 kg, „lenktyniauja” žemės paviršiumi, sausame ežero dugne palikdami griovelius. Niekas iš tikrųjų nėra matęs akmenų judėjimo, tačiau geriausias mokslinis šio reiškinio paaiškinimas yra toks, jog akmenys galėtų pradėti judėti tuomet, kai šiek tiek palyja bei atvėsta – tuomet ežero dugno paviršius tampa slidus.