Įdomūs geologiniai atradimai ir hipotezės

Geologija – tai mokslas apie žemę, jos susidarymą, istoriją, sandarą ir apie ją formuojančius procesus. Geologai padeda atsakyti į klausimus, susijusius su gyvybės raida žemėje, tyrinėja mineralus ir angliavandenilius bei padeda įvertinti turimus vandens resursus. Ši mokslo šaka padeda mokslininkams suprasti gamtos stichijas bei vis atsinaujinančias aplinkosaugos problemas.

Kviečiame apžvelgti į keletą įdomių geologinių hipotezių bei atradimų, kurie įvyko per paskutinius 15 tūkst. metų. Tai, geologine prasme, yra gana neseniai.

1. Mahuika krateris

Mahuika kraterio lokacija

2003 m. buvo išspausdintas mokslinis darbas, kuriame teigiama, kad pietinėje Naujosios Zelandijos dalyje yra milžiniškas povandeninis krateris. Darbe buvo rašoma, kad 20 kilometrų pločio krateris yra 153 metrų gylyje. Mokslinio darbo autoriai teigia, kad krateris po galingo smūgio buvo išmuštas prieš daugiau nei 500 metų. Iki šiol ginčijamasi ar tokie skaičiavimai yra tikslūs.

2. Didysis užšalimas

Mokslininkai nesutaria dėl didžiojo užšalimo priežasties

Prieš 12811 metų prasidėjo periodas, vadinamas Didžiuoju užšalimu. Jo metu miškingą Skandinavijos peizažą pakeitė ledinė tundra, kalnuose padidėjo sniego kiekis, išnyko daug gyvūnijos rūšių bei Šiaurės Amerikos Kloviso kultūra. Didžiojo užšalimo priežastis iki šiol ginčytina tema. Kai kurie geologai tvirtina, kad užšalimą lėmė Šiaurės Amerikos ledo paklodžių skilimas, kiti mano, kad tam įtakos turėjo didelis oro pliūpsnis arba į žemę nukritęs didelis dangaus kūnas, kaip, tarkime, meteoritas, asteroidais ar kometa.

3. Teros ugnikalnio išsiveržimas.

Teros ugnikalnio išsiveržimas.

Antrojo amžiaus po Kristaus viduryje Teros (Santorini) saloje įvykęs ugnikalnio išsiveržimas visiems laikams įėjo į istoriją kaip vienas iš stipriausių kada nors užfiksuotų Žemėje. Išsiveržimas sunaikino Teros saloje klestėjusią civilizaciją. Su šiuo ugnikalnio išsiveržimu siejama nemažai legendų, kurių tarpe ir legenda apie nuskendusį Atlantidos miestą.

4. Juodosios jūros potvynis

Juodosios jūros potvynis

Juodosios jūros potvynis greičiausiai įvyko maždaug prieš pusaštunto tūkstančio metų. Įdomu tai, kad prieš tai dabartinėje Juodosios jūros teritorijoje tyvuliavo tik kur kas mažesnis gėlo vandens telkinys. Tačiau žemės ar povandeninio drebėjimo sukelta potvynio banga jį praplėtė bei tuo pačiu ir perskirstė egzistavusią sausumos jungtį tarp Europos ir Azijos (tarp Juodosios ir Viduržemio jūrų).

5. Storegos nuošliauža

Storegos nuošliauža

Trys Storegos nuošliaužos yra laikomos vienomis didžiausių visame pasaulyje. Prieš 8111 metus Norvegų jūroje susidariusios povandeninės nuošliaužos šiaurinėje Atlanto Vandenyne sukėlė labai stiprų cunamį, kurio jėga buvo juntama ir Škotijoje. Mokslininkai nustatė, kad maždaug tuo metu, kai griuvo paskutinė Storegos nuošliauža, ten, kur dabar yra pietinė Šiaurės jūros dalis, egzistavo „žemyninis tiltas” Doggerlandas, jungęs Didžiąją Britaniją su Danija ir Olandija. Doggerlandas buvo didelis sausos žemės plotas, kuris tęsėsi nuo D. Britanijos šiaurinės pakrantės iki dabartinių Olandijos ir vakarinių Vokietijos bei Danijos krantų. Manoma, kad šiame plote buvo daug tvenkinių, paplūdimių ir pelkių. Be to, tai buvo tankiai žmonių gyvenama teritorija, kurioje netrūko nei augmenijos nei gyvūnijos.

6. Dievų tiltas

Dievų tiltas

„Dievų tiltas” yra natūralus tiltas, kurį „sukūrė” Bonneville nuošliauža. Bonneville nuošliauža yra žymi dėl to, jog užtvenkė Kolumbijos upę prie Cascade Locks miesto Origone. Įvykis prisimenamas indėnų legendose, o nuošliauža vadinama „Dievų tiltu”. Tiksli įvykio data dar nenustatyta, tačiau, jei tikėsime vietinių Amerikos gyventojų legendomis, 18 amžiuje jų žemę sudrebimo toks stiprus žemės drebėjimas, jog „didžiulis tiltas įkrito į upę”.