Paradoksai

Paradoksai – teiginiai ar teiginių grupės, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo teisingi, tačiau atveda prie prieštaravimų, yra žinomi nuo Antikinės Graikijos laikų. Štai keletas žymių paradoksų, kuriuos bandydami išspręsti tikrai turėsite ką veikti.

1. Visagalybės paradoksas

Visagalybės paradoksas

Paradoksas teigia, kad jei būtybė gali atlikti visus įmanomus veiksmus, tuomet ji gali atlikti ir tokius veiksmus, kurie apribotų jos pačios galybę atlikti visus veiksmus, o tai reikštų, kad ji negali atlikti visų įmanomų veiksmų. Geriausiai žinomas šio tipo paradoksas yra apie akmenį: „Ar visagalė būtybė galėtų sukurti akmenį, kuris būtų toks sunkus, jog net ir pati būtybė negalėtų jo pakelti?”

2. Strėlės paradoksas

Strėlės paradoksas

Anot šio paradokso, tam, jog įvyktų veiksmas, objektas turi pakeisti savo užimamą vietą erdvėje. Žymiausias šio tipo paradoksas yra apie iššautą strėlę. Tam, jog strėlė judėtų, ji per akimirksnį privalo arba persikelti ten, kur ji yra, arba ten, kur jos nėra. Tačiau ji negali persikelti ten, kur jos nėra, nes laikas akimirkoje yra tarsi užšalęs, ir ji negali persikelti ten, kur jau yra, nes ta vieta erdvėje jau užimta. Jei strėlė negali pajudėti per šią akimirką, ji nejudės per bet kurią kitą akimirką laike, taip parodydama, kad joks judesys apskritai nėra įmanomas.

3. Achilas ir vėžlys

Achilas ir vėžlys

Dar vienas gerai žinomas paradoksas, kurio veikėjai – Achilas ir vėžlys, dalyvaujantys bėgimo varžybose. Logiškai mąstant, Achilas turėtų laimėti, nes jis yra kur kas greitesnis nei vėžlys. Tačiau, anot šio paradokso, Achilui niekaip nepavyks įveikti vėžlio. Vėžlys lenktynes pradeda būdamas šimtu metrų priekyje. Abu veikėjai bėga pastoviu greičiu, netrukus Achilas nubėga 100 metrų ir atsiduria ten, kur vėžlys pradėjo varžybas. Tuo tarpu vėžlys į priekį pasislenka 10 metrų. Achilui tenka sugaišti dar šiek tiek laiko, kad pasiektų tą tašką, kuriame dabar yra vėžlys, tačiau per tą laiką vėžlys pajuda dar toliau. Taigi, kas kartą Achilui pasiekus tašką, kuriame jau buvo vėžlys, jam vis dar lieka dalis atstumo. Kadangi egzistuoja begalybė taškų, kuriuose vėžlys jau buvo ir kuriuos Achilui dar reikia pasiekti, tad, anot paradokso, jis niekada negalės aplenkti vėžlio.

4. Buridano asilas

Buridano asilas

Ši paradoksas remiasi negalinčio apsispręsti žmogaus patirtimi. Įsivaizduokite situaciją, kurioje asilas yra pastatomas per vidurį tarp dviejų, dydžiu ir kitomis savybėmis visiškai vienodų šieno kupetų. Tačiau gyvūnas galiausiai miršta iš bado, nes niekaip negali apsispręsti, kurią kupetą pradėti ėsti pirmiau. Šis paradoksą pirmąsyk „Pasaulio sampratoje” paminėjo Aristotelis, kalbėdamas apie žmogų, kuris, stovėdamas tarp maisto ir vaidens, negali pajudėti, nes lygiai taip pat nori ir valgyti, ir gerti.

5. Kirpėjo paradoksas

Kirpėjo paradoksas

Įsivaizduokite miestelį, kuriame dirba tik vienas kirpėjas, o visi miestelio vyrai – visuomet švariai nusiskutę. Kai kurie jų skutasi patys, kitus skuta kirpėjas. Tuomet galima teigti, kad kirpėjas laikosi vienos taisyklės: jis skuta tik tuos miestelio vyrus, kurie nesiskuta patys. Tačiau kaip, tuomet, atsakyti į klausimą, ar kirpėjas skutasi pats? Jei kirpėjas nesiskuta pats, jis privalo laikytis taisyklių ir nusiskusti; tačiau jei jis skutasi pats, pažeidžia savo taisyklę ir nusiskusti negali.

6. Nesustabdomos jėgos paradoksas

Nesustabdomos jėgos paradoksas

Šis paradoksas klausia, kas nutinka tuomet, kai nenugalima jėga sutinka nepajudinamą objektą? Visgi, šis paradoksas turėtų būti vertinamas kaip logikos uždavinys. Jei tikėsime šiuolaikiniu mokslu, nėra tokios jėgos, kuriai nebūtų įmanoma pasipriešinti, kaip ir nėra nepajudinamų objektų, mat net ir nedidelė jėga sukels mažytį bet kokios masės kūno pagreitį.

7. Teismo paradoksas

Teismo paradoksas

Žymus sofistas Protagoras priėmė mokinį Euathlosą, su viena sąlygą – Protagoras iš mokinio užmokestį paims tik tuomet, kai šis laimės savo pirmąją bylą. Baigęs mokslus Euathlosas nerado klientų, tad nesiėmė veiklos. Supykęs Protagoras nusprendė paduoti savo mokinį Euathlą į teismą ir taip gimė dar vienas neišsprendžiamas paradoksas. Jei Protagoras laimėtų bylą, jam būtų sumokėti pinigai, tačiau tuo pat metu taip įvykti negalėtų, nes Protagoras nebūtų laimėjęs savo pirmosios bylos. Jei Euathlas laimėtų bylą, turėtų sumokėti Protagorui pagal ankstesnį jų susitarimą, tačiau ta irgi neįmanoma, nes teismo sprendimu, buvęs Protagoro mokinys neprivalėtų jam mokėti.