Galvojimas – irgi darbas

Pažangios dokumentų valdymo sistemos, duomenų bazės internete, – dar niekada nebuvo taip paprasta surasti reikalingą profesinę informaciją.

To nesupratusių ir nepasinaudojusių kompanijų liko išties mažai. Dauguma, reaguodamos į kintančią situaciją, atsisakė didžiosios dalies administratorių ir asistentų, o už informacijos paiešką ir darbą su ja paliko atsakingus pačius darbuotojus. Aptarnavimo sritis plačiąja prasme sumenko, o savitarna tapo neatsiejama asmeninio ir profesinio gyvenimo dalimi.

Gorila

Be abejonės, tokia savitarna yra patogus sprendimas. Dažniausiai prireikia vos kelių minučių, kelių skambučių ar klavišų spragtelėjimų, jog reikiama informacija atsidurtų ant stalo. Ir nesvarbu, ar ieškote optimalaus maršruto iš taško A į tašką B, ar esminės informacijos darbo projektui.

Prieš dešimtmetį darbas su informacija, jos perdavimas buvo vadybininkų asistentų bei bibliotekininkų atsakomybė, tuo tarpu procesų valdymo kaštai atsispindėdavo šių profesijų atstovų algalapiuose. Atrodė, kad išpopuliarėjus „galiu pats” principui, darbo su informacija kaštai ženkliai sumažėjo. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio.

Iš tiesų kaštai ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo. Šiuolaikinių profesionalų diena išsiplėtė iki begalybės – jie keliasi anksti, dirba iki sutemų, net savaitgaliais. Ir visa tai – tik tam, kad spėtų patikrinti naujienas, elektroniniu paštu gaunamą informaciją, dalyvautų susirinkimuose, atsakinėtų į visus klausimus, sutvarkytų dokumentus. Nors reikiama informacija prieinama vos keliais spragtelėjimais kompiuterio pele, retai susimąstome, jog tos nepastebimos kelios minutės nejučia jungiasi į valandas, šios – į dienas, savaites…

Su „galiu pats” tradicija atkeliavo ir dar viena, kur kas pavojingesnė problema, – dėl nuolatinių spragtelėjimų, žvilgterėjimų ir skambučių profesionalai vis mažiau laiko skiria tikrajam darbui – galvojimui, kaip panaudoti surinktą informaciją.

Laimei, yra daug būdų kaip profesionalus išlaisvinti iš situacijos, į kurią jie pateko. Štai viena kompanija pasamdė keletą „informacijos vadybininkių” komandų, apmokė kaip ieškoti bei dirbti su informacija ir netrukus jos tapo bendruomenės, užtikrinančios informacijos tęstinumą, dalimi. Taip profesionalai tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje gauna susistemintą informaciją ir gali užsiimti savo tikruoju darbu – mąstymu.

Dar prieš penkiasdešimt metų rašytojas ir vadybos konsultantas Piter Drucker sakė, jog dalis vadybininko darbo yra sėdėti ir… galvoti. Laiko švaistymas? Išsigalvojimas? Tikriausiai, kad ne. Vis daugiau didelių organizacijų juda šio modelio link – darbas su informacija ir jos paieška vėl perduodama į tarpininkų rankas, o mąstymo laikas įtraukiamas ne tik į vadovų ir profesionalų, bet ir likusio personalo dalies dienotvarkę.