Ar pasaulio pabaiga bus kovo 19 dieną?

Kovo 19-ąją Mėnulis priskries prie Žemės arčiausiai per aštuoniolika metų: nuo mūsų planetos jis bus nutolęs 354 507 km. Nenuostabu, kad tai paskatino sukrusti įvairaus plauko apokalipsės pranašus – internete pasipylė pranašystės apie Mėnulio sukeltus potvynius, ugnikalnių išsiveržimus ar net žemės drebėjimus.

Menulis

Astronomai ragina nusiraminti – nieko panašaus nenutiks. Anot jų, visos pranašystės siejamos su fenomenu, vadinamu „Mėnulio perigėjumi”. Tai reiškinys, kuomet judėdamas aplink Žemę elipsės formos orbita, Mėnulis atsiduria artimiausiame taške – perigėjuje. Tuomet jis atrodo šviesesnis ir didesnis, tačiau mūsų planetai pavojaus nekelia.

Įprastai Mėnulio perigėjus nėra išskirtinis, jame Žamės palydovas atsiduria kas mėnesį. Šis bus kitoks – Mėnulis ne tik atsidurs arčiau planetos nei įprastai, perigėjus taip pat sutaps su pilnatimi. Tokia įvykių kombinacija išties reta. Anksčiau tokį perigėjų Mėnulis buvo pasiekęs 1955, 1974, 1992 ir 2005 metais. Interneto „pranašai” teigia, jog visais tais metais fiksuoti ekstremalūs orai. Kaip pavyzdį jie nurodo šimtus tūkstančių žmonių gyvybių Indonezijoje nusinešusį cunamį, kuris 2005 m. atslinko iki Mėnulio perigėjaus likus dviems savaitėms. O štai 1974 m. šv. Kalėdų dieną ciklonas „Tracy” nuniokojo Darwino miestą Australijoje.

Vis tik astronomai tokius portringavimus vertina skeptiškai. Jų teigimu, Žemė šios mėnulio fazės metu patirs mažesnį nei įprasta atoslūgį ir aukštesnį nei įprasta potvynį. Bet nerimauti nėra dėl ko. Bet kokį ryškesnį gamtos kataklizmą visuomet galime susieti su bet kokia įdomesniu dangaus kūnų išsidėstymu.

Paprastai Mėnulis nuo mūsų planetos yra nutolęs per 376 000 km. Didžiausias jo nuotolis yra 397 000 km. Per Mėnulio perigėjų ir pilnatį Žemės palydovo paviršius gali atrodyti iki 14 proc. didesnis ir 30 proc. ryškesnis nei per įprastas pilnatis.