Kinų armijoje tarnaus 10 tūkstančių balandžių

Žiurkės be uodegų, kenkėjai, dangaus valkatos, – neretai ir tokiais nesmagiais epitetais palydimi balandžiai. Jų rasi kiekvienam mieste, jie vaikšto pulkais, teršia pulkais ir kelia galvos skausmą valdininkams, norintiems, kad miestas būtų gražus ir tvarkingas. Vis dėlto nuo neatmenamų laikų balandžiams buvo patikėta viena svarbi užduotis – nešti pašto žinutes. Ši užduotis jiems tenka ir šiais laikais.

Balandis

Kinija paskelbė ketinanti 12,7 proc. padidinti armijos išlaidas. Visgi šį kartą ne visi pinigai bus skirti tankams, naikintuvams ar kitai karo amunicijai. Kinijos centrinė televizija skelbia, jog dalis karo pramonei skirtų pinigų bus investuoti į 10 tūkst. balandžių, kurie bus apmokomi atlikti kurjerių paslaugas. Jos taps itin vertingos sutrikus tradicinėms komunikacijoms.

Sakysite, jog kinai kaip visuomet perlenkė lazdą? Tačiau žmonės balandžius prisijaukino jau prieš gerus 5 – 10 tūkstančių metų. Nors pirmiausiai balandžiai buvo auginami mėsai ir plunksnoms, netrukus pastebėta, jog jie gali teikti kur kas vertingesnes paslaugas – tolimais atstumais gabenti žinutes.

Idėja balandžius naudoti kare – ne nauja. Garsusis Julijus Cezaris žinutes tolimose šalyse esančioms armijoms siųsdavo pasitelkęs balandžių pajėgas. Ši praktika tęsėsi ir XX amžiaus karuose, o vienas kitas laimingas balandis netgi buvo apdovanotas už karinius nuopelnus.

Visgi, atsiradus naujoms komunikacijos formoms, tokioms kaip radijas, televizija, vėliau internetas, ėmė atrodyti, kad mūsų plunksnuotiesiems draugams atėjo metas pailsėti. Panašu, kad užtarnauto poilsio dienos pasibaigė, kai kinams šovė mintis, jog moderniųjų komunikacijų kanalai bet kuriuo metu gali sustreikuoti. Kas tuomet padės, jei ne ištikimieji laiko patikrinti plunksnuoti kurjeriai?

Vieni iš šios idėjos garsiai juokiasi, kiti sako, jog tai gudrus žingsnis, o patys istorijos herojai patenkinti stypso gatvėse apžiūrinėdami statulas ir laukdami, kol kokiam nors nelaimėliui iškris sumuštinio gabalėlis.