Kokią paslaptį slepia Mona Lizos akys?

Susižavėjimą keliantis dailininko Leonardo Da Vinčio paveikslas „Mona Liza” jau daugelį metų keri savo paslaptingumu. Bestseleriu visame pasaulyje tapusi knyga „Da Vinči kodas” sukėlė tikrą susidomėjimo bangą paveikslu ir jame paslėptais ženklais. Italų mokslininkas Silvano Vincenti neseniai atskleidė dar vieną iki šiol neatrastą kodą – žalsvose moters akyse užrašytus paslaptingus inicialus.

Mona Lisa tapyba

Šypsena garsėjantis paveikslas visus šiuos metus atitraukdavo žiūrovų dėmesį nuo moters akių, kuriose S. Vincenti išvydo užrašytus inicialus. Dešiniojoje akyje esančios raidės „LV”, eksperto teigimu, turėtų simbolizuoti dailininko inicialus, tačiau galvosūkį užmena kairiojoje akyje užrašytos raidės „CE”, kurios, dalies ekspertų teigimu, iš tiesų yra raidė „B”.

Da Vinčio stilių tyrinėjantys ekspertai tiki, jog akyse esančios raidės yra ne sutapimas, o dar vienas dailininko kodas. Tačiau jo prasmės iššifravimą apsunkina ekspertų spėlionės – ar akyje užrašyta „CE” ar „B”, ar šios raidės turi būti šifruojamos kaip „CBE”, o gal „CEB”? S. Vincenti nuomone, paslaptingos raidės yra paveiksle nupieštos moters tikrieji inicialai, nes akys, pasak Da Vinčio, yra durys į sielą.

Leonardo Da Vinči mėgo galvosūkius, todėl ir šiame paveiksle gausu paslaptingų kodų ir ženklų. Spėliones iki šiol kaitina po kairiosios rankos linkiu nutapytas užrašas „L2″, kuris, dalies mokslininkų teigimu, yra skaičius „72″. Kitoje paveikslo pusėje užrašytas skaičius 149, o ketvirtasis skaičius nutrintas. Spėjama, jog tai galėtų būti data – 1490 metais dailininkas viešėjo Milane, kur tapė kunigaikščio Liudviko Sforcos rūmų damą. Galbūt ji ir yra paveiksle pavaizduota moteris?

Paveikslą „Mona Liza” tyrinėję prancūzų ekspertai nustatė, jog jis padengtas net 30 dažų sluoksnių, o paslaptingus šifrus dailininkas nutapė itin plonu teptuku, pasinaudodamas didinamuoju stiklu. Dailininkas naudojo Renesansui būdingą techniką, tačiau ją dar patobulino – ant drobės tapė ne tik plonyčius sluoksnius, bet savo dažus maišė su mangano oksidu (į sidabrą panašus sunkusis metalas, dažniausiai naudojamas stiklo pramonėje). Beje, tokie dažų mišiniai buvo naudoti tik šiame paveiksle – kiti paveikslai nutapyti įprastiniais to meto dažais.

Yra manančių, kad dailininkas ir išradėjas Leonardas Da Vinči gebėjo numatyti ateitį, o savo kodais norėjo mums perduoti svarbias žinias. Deja, Da Vinčio mįslės mokslininkams kelia tik naujas spėliones.